Tuesday, November 30, 2010

Ieškomi / Wanted

Klausykit
Listen

Dark was the Night cold was the Ground


O man kojos linksta nuo elegantiškai apsirengusių, ginkluotų, GUDRIŲ plėšikų.
Linko ir žiūrint "Public Enemies". Tikriausiai dėl to sėdint darbe kažkaip savaime nusipiešė Kiškučiai Banditai.

I have a weak spot for elegantly dressed, armed and SMART robbers. And I sure felt that way watching "Public Enemies". Probably this was the reason I, sitting at my work, somehow accidentally drew Bunny Robbers.



Visgi piešinys išgulėjo neliestas pusę metų. Ir atėjo viena diena iš tų, kai žiauuuuuriai reikia ką nors veikti, bet neturi nieko konkretaus suplanavus. Atėjo laikas Kiškučiams Banditams. Apnėriau į šokoladinius kiaušinius dedamas plastmasines bačkutes. Pykimas ant savęs, kad užsiimu nesąmonėm, vėl prasidėjo, kai nėriau plonais irisiniais siūlais detales - kepures, kaukes. Krapštymasis...

Būkit atsargūs KOKONO mugėje ;)

However, the drawing was left untouched. And there came one of those days when you desperately must do something, but you have nothing particular planned. It was high time for the Bunny Robbers. I overcrocheted those plastic barrels that are put inside chocolate eggs. And again got angry about myself that I am busy with doing rubbish, when I was crocheting with thin yarn the details - hats, masks. Lots of fiddling about...



Thursday, November 25, 2010

Agnė


Šią vasarą belaužydamos galvas, kaip turėtų atrodyti mūsų blog'as, atradome ją ir parašėm laišką. Prašėm padėti. Ir ji nepasididžiavo! Ačiū, Agne, mes turim pasakišką logotipą.
Ir ji tokia gera, kad neištvėrėme nepakalbinusios. 

Interviu su Agne nananai.

This summer we tortured ourselves about how our blog should look like. Then we found Agne. She got an e-mail from us, in which we were asking for help. And she helped! Thank you, Agnė, we have a fabulous logo.
We think she's so good, that we must know more about her. 

Interview with Agnė nananai.


Neseniai užsukusios į kokono puslapį ir ten radusios sparnuotą meškį iškart supratome, kad jis Tavo.
Ar dažnai sulauki tokių prašymų/pasiūlymų kaip mūsų? Juk tikriausiai turi ir daug rimtų darbų...
Jūsų buvo turbūt pirmasis. Prie Kokono mugės prisidėti pasisiūliau - man patinka šita idėja. Taip pat neseniai sulaukiau prašymo iš vienos blogerės. Taigi ne tiek ir daug :) Bet tokius darbus smagu daryti - užsakovai ne tokie reiklūs arba tiesiog pataikau iš karto, nes visa tai dažniausiai būna skirta šiltiems ir nekomerciniams projektams.


Recently we popped into kokonas blog. The winged bear! No doubt! Immediately realized this was yours.
How often do you receive requests like that? After all, we suppose you have many more important activities than creating logo‘s for strangers :)
You were probalby the first. For kokonas – I volunteered, because I like the idea of this fair. Also, recently I got a request from one more  blogger. So all in all it is not so much. But I think it‘s fun. Firstly, such „customers“ are not so strict. Secondly, in such cases I tend  to hit at once – mostly because my creations are designed for warm or non-commercial projects.

Savo blog'e save pristatai kaip grafikę, dizainerę ir iliustratorę. Bet mes tikrai žinome, kad esi ir puiki rankdarbiautoja.
Kada ir kaip atėjo mintis kurti sages?
Oi, sagės tai buvo tiesiog eksperimentinis užsiėmimas. Na jis ir dabar tęsiamas, bet daug lėčiau nei pernai - pernai buvo "kablys" ant lipdymo ir vilnos. Mėgstu jungti skirtingas medžiagas, tad sagės gavosi tiesiog tam tikri personažai. O pati mintis sakyčiau paprasta - man įdomūs žmonių veidai, jų mimikos ir nuotaikos. Tad daryti "prisegamas galvas" atrodė labai natūralus užsiėmimas. Norėjau pati pasipuošti kažkuo savo. O po to teko papuošti ir drauges, ir šiaip atsirado norinčių :) Rankdarbiai man kaip meditacija, tiesiog puikus būdas nusiraminti vakare po dienos darbų. 

In your blog you introduce youself as a graphic designer-illustrator. But we also know that you are a great crafter. When and how came the idea to create brooches?
Oh, brooches were just an experiment! Well, I‘m still in progress, but much slower than last year. Last year I was hooked on modelling and wool. I like to connect different materials, so my brooches came out just like certain characters. I would say, the idea behind all this was quite simple – people faces, their moods and expressions look interesting to me. Thus making „clipped – heads“ seemed a very natural activity. I wanted to wear something of my own. But after all I had to „decorate“ my friends and other people who liked my creations :) Crafts are like a meditation to me, just a great way to calm down in the evening after the day's work.

Kada prasideda ir kokia yra Tavo diena? Koks geriausias jos metas kūrybai?
O čia apie kurią savaitės dieną? :) Na gerai.. Prasideda sunkiu atsikėlimu ir bėgimu į darbą. Dirbu reklamos agentūroje, tad į darbo dieną telpa viskas - ir įtampa, ir skubėjimas, ir juokas, ir nusivylimas, ir pasidžiaugimas.. spalvota diena būna. O vakarais toliau tęsiasi darbas - tik jau ramesnis - piešimas blogui, darymas iliustracijų, kartais knygos skaitymas ar pasimatymai su draugais.. Kūrybai iš tikrųjų nėra geriausio ar blogiausio laiko. Labai daug kas priklauso nuo savijautos, nuo darbo, kurį reikia padaryti.. man atrodo, jei turi noro kurti, tai sukursi bet kuriuo metu - ar anksti ryte, ar vėlai vakare. Juo labiau, kad mintys galvoj sukasi visą laiką, reikia tik mokėti jas panaudoti tinkamu laiku, tinkamoje vietoje. 

When does your day start? What is it like?
What is the best time for creation?
About which day of the week are you asking? :) All right... It begins with waking up (very hardly) and rushing to work. I work in advertising agency, so my day is full of everything – tension, pressure, rush, laugh, frustration and joy. My day is colourful. I continue to work in the evening. The evening takes more relaxed activities like drawing  for a blog, illustrating, sometimes reading reading a book or meeting friends. In my view, there is no best or worst time for creation. Very much depends on the mood, on the work you have to do.. I believe that if you wish to create something, you will create it regardless of the daytime. Ideas are running in the head all the time. All you need is to use them in the right place and time.

Kas Tave gerai nuteikia?
Labai daug dalykų! Tikrai. Įdomus darbas gerai nuteikia, skanus maistas, gera kompanija, gera muzika.. kelionės, atostogos.


What makes you feel good?
There are very many things! Really. Interesting work, delicous food, good company, good music ... travelling, holidays.

O kas įkvepia geriems darbams?
Nežinau, gal amžius :) Kuo toliau, tuo daugiau suprantu viską. Bet ne tiek daug tų gerų darbų dar padariau. Tad negalėčiau labai girtis.

Where from comes an inspiration for good works?
I don‘t know. Maybe it comes with maturity. The more time passes, the better I understand everything. But not so much good works are done yet. So I cannot boast myself too much.

Ar kurdama klausai muzikos? Pasidalink su mumis :)
Visaip būna. Kartais geriau tyloje dirbti. Klausau gana įvairią muziką. Galėčiau pasidalinti keletu neseniai klausytų:
Dream on         Jungle drum
Are you listening to music when creating? Care to share some samples with us :)
It depends. Sometimes it‘s better to work in silence. I listen to various music. Here are a few that I listened to recently:
Dream on         Jungle drum

Kokie Tavo planai? Ką nori/planuoji nuveikti artimiausiu metu?
Negaliu sakyti, nes dar neišsipildys. Bet jie gana dideli.


What are your plans? What do you want/plan to do in the nearest future?
I can‘t tell yet, in case my plans didn‘t come true. But they are quite serious.

Kurdamos savo blog'ą norėjome parodyti, kad nerti galima ne tik servetėles, staltieses ar nutysusius megztinius.
Nėriniai gali būti nenuobodūs. 
Ką Tu manai apie nertus daiktus?
Jie turi savo išskirtinumą - ar tai būtų žaislai, ar papuošalai, ar dar kas nors. Kaip ir bet kokie rankų darbų dalykėliai, jie yra labai šilti ir mieli.
Jūsų daromi žaislai man patinka. 

When creating our blog, we wanted to show that crocheting is not only napkins, tablecloths or ugly sweaters. Crocheted things can be interesting too.
What do you think about crocheting?
I think crocheted things are unique in their own way - whether they are toys or jewelry or anything else. As with any handmade things, they are very warm and nice.
I like the toys you make.

Tuesday, November 16, 2010

Stebuklingas sandėris

Pasitaiko tokių dienų, kai nenutinka nieko gero, o vienas negražus ar neigiamas dalykas eina paskui kitą. Ir kad ir kaip optimistiškai stengiesi žiūrėti, tos bėdelės buriasi į erzinančią krūvą. Bet... Viskas bus gerai - neišvengiama :).

Beveik prieš metus, meškiukininkė Indrė paklausė, ar galėčiau nunerti tris žaislus. Nėrėja aš atsakiau - nebuvo laiko.
Beveik metus graužiausi atmetusi Indrės prašymą, kai pamačiau, kad ji turi trynukus ir supratau, kam reikėjo tų trijų žaislų.
Daugiau nei pusę metų džiaugiausi, kai su Indre sudarėm stebuklingą sandėrį.

Štai mano trys kiškučiai trims Indrės vaikučiams :)
Sometimes such days come when nothing good happens and one wrong thing follows the other. And eventhough you try to see it as optimistic as possible, those little troubles cluster into one annoying stack. But... Everything is going to be all right - inevitably :).

Almost a year ago, bear artist Indrė asked, if I could crochet three toys. Crocheter I declined - had no free time.
Almost for a year I've been angry with myself for declining Indrė's request after I saw her triplet and I understood why she needed those three toys.
For more than half a year I've been feeling happy after I and Indrė made a magical bargain.

Here are my three bunnies for three Indrė's chlidren :)





Daugiau nei prieš savaitę, kai mano eilute išsirikiavusios bėdelės ėmė erzinti, gavau iš Indrės meškutį. Nepaprastą - asmeninį, kolekcinį, patį nuostabiausią! Kad patikėčiau, kad ta mano laimė tikra, vis pasiimu jį, pasukioju rankas, kojas, pamatuoju akinius, pavažinėju lėktuvėliu (nes tiek ratukai, tiek propeleris sukasi!). Per kelias dienas meškutis jau apsilankė ir mano darbe, ir gimtajam mieste, net kaime buvo :). Norit pamatyt šį meškutį? Būtinai privalot apsilankyt meškiukininkės Indrės valdose


Tokių nuostabių meškio nuotraukų tikrai nesugebėsiu padaryt, todėl turėsit pažiūrėti jas ten ir manim patikėt, kad Konis sėdi dabar visai šalia manęs apsikabinęs lėktuvėlį. Jis privalo pamatyti tikrą aerodromą :). Neišvengiama!

More than a week ago, when my queued little troubles started to annoy me, I received a bear from Indrė. An extraordinary one - personal, collectable, the most wonderful one! So that I could believe my luck is real over and over again I take him, move his arms and legs, put him his glasses on, try the plane (because both the wheels and the propeller turn!). My little bear has already visited my job, my home town, even my village :). Do you want to see this bear? You definitely have to visit bear artist's Indrė website


It is impossible for me to make such wonderful photos, that's why you have to see them there and you must believe in me saying that Koni sits currently just beside me holding his plane. He has to see the real airfield :). Inevitably!

Thursday, November 04, 2010

Neplanuoti

Šešios akys į vieną, dvi į kas antrą, dvi į kas trečia, kas ketvirtą... Skaičiuojamos akys virsta eilėmis, eilės jungiasi viena prie kitos, sudarydamos geometrinę figūrą - sferą. Kitas skaičius akių, kitas skaičius eilių - gaunu elipsoidą.
Iš tikrųjų, aš tik truputį pamišusi dėl sistemos ir simetrijos. Ta sfera yra paprasčiausia žaislo galva, elipsoidas - kūnas, o nerti cilindrai - kojos ir rankos. Jokios magijos. Sausas, tikslias figūras sujungus į vieną, stebuklai prasideda mintyse. Padarėlis įgauna istoriją, tikslą, galias. Kuo labiau tiki, tuo didesni stebuklai įvyksta.

Ne per seniausiai nėriau avį iš labai gražių kudlotų siūlų. Jų turėjau nedaug, todėl dalys gavosi per mažos. Pasilikau jas tokiai progai, kuri kaip tik dabar ir atėjo - nerti neplanuojant. Aišku, bent truputį reikia pagalvoti apie pagrindines dalis.

Six stitches into one, two into every second, two into every third, into every fourth...Counted stitches turn into rows, rows connect to each other forming geometrical shape - sphere. Different number of stitches, different number of rows - I get an ellipsoid. Honestly, I am just a bit mad about system and symmetry. That sphere is simply toy's head, ellipsoid - body, and crocheted cylinders - legs and arms. No magic. When you connect dry, accurate shapes into one, miracles begin in your mind. Little creature gets its story, purpose, powers. The more you believe, the bigger wonders happen.

Not so long ago I crocheted a sheep using very beautiful cuddly yarn. I had not much of that yarn so I got too small parts. I left them for such an occasion like this - to crochet without planning. Certainly, you still have to think a little about the main parts.



Trys burbuliukai turėjo sudaryti ranką iš trijų pirštų. Pats jungimas - užknisantis procesas, užtai rezultatas linksmas. Tiksliau, atrodė linksmas, kol nepridėjau pamatuoti prie kūno...

Three balls had to make a hand of three fingers. Connecting of these is a really annoying process, but the result is funny. Just, it looked funny until I added it to try to the body...



Bandžiau nunerti "normalesnes" rankas. Bet... jos gavosi per daug normalios, todėl ėmiau ir galiausiai prisiuvau tas neproporcingas tripirštes. Akys, ausys, uodega. Jis tikrai juokingai atrodo su savo išskėstom rankom ir kojom. Man primena krentantį laimingą parašiutininką (todėl padariau iškritusį liežuvį) arba ką nors, šokantį tave apkabint. Todėl kol kas vadinu jį Užpuoliku.

I tried to crochet "more normal" arms. But... they came out too normal, therefore I finally sewed those disproportionate triple-fingered ones. Eyes, ears, tail. He really looks funny with his spread arms and legs. He reminds me of a happy falling parachutist (that's why I made that dropped tongue) or someone jumping to give you a hug. So, for now I call him Attacker.


Monday, November 01, 2010

Sugrįžimas

Kartais norisi imti ir užaugti, ir nebegrįžti prie vaikiškų užsiėmimų, bet viskas vėl prasideda. Paimi į rankas siūlus, juos rezgi, mezgi, vynioji, dėlioji ir derini, ardai, kritiniam atvejui pasilieki net ir menkiausius jų galiukus.

Prieš užmiegant svajoji apie daikčiukus, į kuriuos gali juos paversti. Svajonės virsta detalėmis, detalės jungiasi ir taip kuriama nauja Pasaka.

Nuo šiol kursime pasaką dviese, nes Rita sutiko Ligitą. Ir jos sutarė ilgai ir laimingai nerti kartu.
Viskuo su jumis pasidalindamos.
Nes pasaka nėra tikra pasaka, jei negali ja dalintis su kitais.

Dalinsimės
savo idėjomis ir darbais;
ir netgi siūlais, jei labai reikės :)

Smagu, kai esi suaugęs, bet dar gali augti.
Užeikite Pasakon.

Ligita ir Rita.
arba
Ly ir Bocozoo.



Once upon a time Rita met Ligita.
They started telling a tale....
But a tale is not a real tale if it can‘t be shared with others.
So they decided to write a blog.
Welcome to Pasakon – tale online!


By Ligita and Rita
or
Ly and Bocozoo