A calm weekend in Vilnius. It's 3 p.m., but I'm still in bed, trying to put a cotton yarn for a good use. I purchased that yarn with an intention to crochet baby booties for my pregnant friends. Yarn looked good while being inside the shop, but after coming back home and testing them, I thought that maybe I've bought the yarn which are designed for crocheting flying carpets.
Ah, but never mind, my mood is still good. I'll have a spring - bright case for my e-book reader.
I will not set foot out of my bed yet. Until the evening comes, then I will head to Kaunas JAZZ festival.
Have a jazzy weekend!
Prasidėjo ramus savaitgalis Vilniuje. Aš vis dar lovoje. Na ir kas, kad jau trečia valanda dienos, bandau sunaudoti medvilninius siūlus, kuriuos nusipirkau besilaukiančių draugių leliukų batukams. Parduotuvėje siūlai atrodė puikiai, bet kai parsinešiau namo ir išbandžiau, supratau, kad pagal storį jie tinkami nebent skraidantiems kilimams nerti.
Nieko tokio, nuotaika vis tiek gera. Pirmadienį turėsiu ryškų ir pavasarišką dėkliuką skaityklei.
Valandžiukę dar nekelsiu kojos iš lovos, o vakarop pasileisiu link Kauno, į Kaunas JAZZ.
Džiazuojančio savaitgalio!
Saturday, April 25, 2015
Thursday, April 16, 2015
Skaitymai / Readings
2015 metų balandžio 16 diena. Aštunta knyga 2015 metų skaitymo iššūkyje pažymėta "read" ženkliuku. Kai kam atrodytų mažai, o man - labai daug. Senais laikais (kokiais "dudvyliktais" metais :) pasibaigus mokslams, negalėjau patikėt, kad galų gale galiu skaityti savo malonumui, o ne tik prieš egzaminus. Bet atsiradusį laisvą laiką skandinau darbe, internete ir šiaip mieste, o su grožine literatūra taip ir nesusidraugavau.
It's 16th of April 2015. I have already marked eight books as "read" in my 2015 reading challenge. It could look like nothing to somebody, but to me it is a lot. A few years ago, after I graduated from university I simply couldn't believe that I could read for my own pleasure instead of reading for an exam. After studies I had more free time, but I used it for work, internet or exploring the city. I did not manage to tame fiction books.
It's 16th of April 2015. I have already marked eight books as "read" in my 2015 reading challenge. It could look like nothing to somebody, but to me it is a lot. A few years ago, after I graduated from university I simply couldn't believe that I could read for my own pleasure instead of reading for an exam. After studies I had more free time, but I used it for work, internet or exploring the city. I did not manage to tame fiction books.
Bet tai, kad nieko neskaičiau, man visai nesutrukdė nusipirkti elektroninių knygų skaityklės.
Su ironija prisimenu, kad pirmą kartą paėmus į rankas skaityklę pabudo tikra literatūrinė jėga - gi dabar viena ranka galiu laikyti šimtus ar net tūkstančius knygų. Su tokia jėga ir skaityti lengviau - drąsinausi. Grožiniai kūriniai vis dar atrodė tikras baubas. Knygoje nėra aiškių pastraipų su antraštėmis, paryškintomis tezėmis, citatų, išvadų, rekomendacijų, gairių tolesniems tyrimams? Tai kaip tokius dalykus skaityt? - baisėjausi.
With an irony I can now remember the first time I took e-reader into my hands. I felt the power of literature. I could hold a hundred, or even a thousand books in one hand. It will be easy to read with such a power - I encouraged myself then. Fiction still looked like a horror to me. How can it be that there are no clear paragraphs, titles, citations, deductions, implications and guidelines for further research? How to read those books - I could not imagine.
Pirmas dublis.
My first e-book reader.
Labels:
elektroninių knygų skaityklė,
Knygos,
Kobo,
Pocketbook
Monday, October 08, 2012
Apie laiką / About time
Kuo daugiau skaičiuoju, tuo sunkiau sekasi rašyti ir kalbėti.
Tačiau ateina metas, kai žemuoginius rytus keičia citrininės pavakarės, o horizonte vėl kyla siūlų kalnai.
Ir norisi pasipasakoti. Jei ne žodžiais, tai vaizdais.
The more I work with numbers, the harder it becomes to write and express things.
But time comes, when wild strawberry mornings turn into lemon evenings, and heaps of yarn rise in my horizon again.
And I want to tell something. Let words be silent, images talk.
Ir norisi pasipasakoti. Jei ne žodžiais, tai vaizdais.
The more I work with numbers, the harder it becomes to write and express things.
But time comes, when wild strawberry mornings turn into lemon evenings, and heaps of yarn rise in my horizon again.
And I want to tell something. Let words be silent, images talk.
Wednesday, March 14, 2012
Sau / For me
Po fotosesijos lietuje ir sniege esu sloguota ir kosinti, bet baisiai patenkinta.
Aš visada žinojau, kad norėsiu vieno liūto ir sau, tik nežinojau kada tai nutiks.
After shooting in rain and snow I am ill, but also very happy.
I always knew that I would want one lion also for me, I just didn't know when it happens.
Pernai rudenį nunėriau galvą, žiemą sukabinau plaukus, o šiom dienom pabaigiau visą.
Daugiausiai ištvermės reikalaujantis momentas - gaurai. Juos vyniojau ir "kaliau" po vieną sruogą - ir taip visą kamuoliuką juodo silk moherio ir kitų vilnonių rudų siūlų, kol išėjo didelė pūkuota kupeta.
Last autumn I crocheted the head, during winter made the hair and .. finally it is finished.
The most demanding moment was the hair. I rolled the yarn and planted it skein by skein until I got large cuddly pile. I used silk mohair and other brown woolen yarn.
Bonifacijaus ūgis - 30cm. Norėjau truputį ilgesnių kojų, bet nebeužteko siūlų plaukimo kostiumui pratęsti. Visgi tai didžiausias mano darytas žaislas.
Bonifacio is 30cm tall. I wanted to make legs a bit longer, but I had not enough yarn to extend the swimming suit. Anyway, it is the biggest toy I have made.
Ir vėl jaučiuosi kaip vaikas.
I feel like a child again.
Aš visada žinojau, kad norėsiu vieno liūto ir sau, tik nežinojau kada tai nutiks.
After shooting in rain and snow I am ill, but also very happy.
I always knew that I would want one lion also for me, I just didn't know when it happens.
Pernai rudenį nunėriau galvą, žiemą sukabinau plaukus, o šiom dienom pabaigiau visą.
Daugiausiai ištvermės reikalaujantis momentas - gaurai. Juos vyniojau ir "kaliau" po vieną sruogą - ir taip visą kamuoliuką juodo silk moherio ir kitų vilnonių rudų siūlų, kol išėjo didelė pūkuota kupeta.
Last autumn I crocheted the head, during winter made the hair and .. finally it is finished.
The most demanding moment was the hair. I rolled the yarn and planted it skein by skein until I got large cuddly pile. I used silk mohair and other brown woolen yarn.
Bonifacijaus ūgis - 30cm. Norėjau truputį ilgesnių kojų, bet nebeužteko siūlų plaukimo kostiumui pratęsti. Visgi tai didžiausias mano darytas žaislas.
Bonifacio is 30cm tall. I wanted to make legs a bit longer, but I had not enough yarn to extend the swimming suit. Anyway, it is the biggest toy I have made.
I feel like a child again.
Subscribe to:
Posts (Atom)

