Apie naujienas / About news

Spauskite čia, kad skaitymą pradėtumėt gražia daina :)

Click here to start reading with a beautiful song :)

Kas naujo? Panašu, kad nieko :). Viskas tas pats, žinoma ir nuolat kartojasi:

* kad ir kaip lėtai pavasaris ėjo, viskas pražydo ir išsprogo vis vien netikėtai;

* ką bedarytum, vis vien nori, kad būtų kiek kitaip;

* kuo daugiau dirbi, tuo daugiau spėji;

* dovanot smagu;

* Ly padarė dar vieną žaislą.

What's new? It seems like there's nothing new :). Everything is the same, well known and reapeats constantly:

* however slow coming was spring, still everything burst into bloom unexpectedly;

* whatever you do, you still want everything to be a bit different;

* the more you work, the more you manage to do;

* it is fun to give presents;

* Ly made another toy.


Su guminiais batais ir jūreiviškais marškinėliais su kišene.
With boots and sailor shirt with a pocket.


Su taškuotais šortais.
With polka dot shorts.


Uodegytei prakišti šortuose yra skylutė :)
There's a hole in the shorts for the tail :)


Balerina
Ballerina

Ir maišelis.
And a bag to put everything in.



Paprastas, bet man labai mielas. Tai vat, kai gyveni vis mažiau dalykų būna "naujienos" :), bet vis vien atsiranda kasdien, kas stebina ir žavi.

A simple one, but very cute to me. So, you meet less "news" each day while you live :), but still everyday appears something that fascinates.

Anos įtaka baltajam tigrui / Anna's influence over the white tiger

Noras grįžo beskaitant kaip, susigadinusi gyvenimą, Ana Arkadjevna lenda po traukiniu. Priėjau pastraipos galą, užverčiau knygą, pasiėmiau tigro detales ir pabaigiau jį be jokių dramų, kančių ar stebuklų. Bet tai nereiškia, kad rezultatas negražus ;)

Willingness returned while I was reading how Anna Arkadyevna after messing up her life was jumping under the train. I read until the end of the paragraph, closed the book, took the tiger parts and finished it without any dramas, tortures or magic. But it doesn’t mean that the result isn’t beautiful ;)

Kietai įmigęs baltasis tigras

White tiger sleeping tightly

Sveiki

Hi

Pamečiau norą / I've lost my willingness

Šį įrašą norėjau padaryti jau prieš savaitę. Bet galvojau, susiimsiu ir jau šiandien galėsiu pasirodyt naują žaislą. Bet negaliu. Nes niekaip nebaigiu. Negalvokit tik, prašau, kad nieko neveikiu – aš nervinuosi ir kenčiu. Turiu ir piešinuką nusibraižiusi, ir siūlus nusipirkusi, ir net beveik visą pabaigtą – trūksta tik kojų ir uodegos, bet neturiu noro. Rita klausė „Kur gyvena vaizduotė?“, o aš dabar klausiu „Kur po velnių pasislepia noras?“.

I wanted to publish this post a week ago. But then I thought I‘d finish it so that I could show you today a new toy. But I cannot. Because I‘m unable to finish it. Just don‘t think, please, that I‘m not doing anything – I am being nervous and suffering torments. I have a picture and I have yarn, and I have almost the whole toy finished – just legs and tale are missing, but I don‘t have willingness. Rita asked „Where does the imagination live?“, and now I am asking „Where the hell is my willingness hiding?“.

Įtariu, žinau, kas kaltas, kad jau kelinta savaitė nenoriu į rankas paimti vąšelio. Šitas gražus pūkuotų siūlų debesiukas-parazitas!

I believe I know whose fault it is that I can‘t take a hook in my arms. This beautiful fluffy yarn cloud-parasite!

Ne pirmą kartą tokius naudoju, prasibadau kiaurai pirštus nerdama ir vis vien nepasimokau. Neriant tie pūkučiai kimba, ardyt išvis prakeikimas, o svarbiausia, nesimato prieš tai buvusių akių ir neišeina tiksliai skaičiuoti. Negaliu per prievartą daryti žaislo, nes manau, kad tada jis „negražus“ bus, todėl dabar kaip menininkai kad laukia įkvėpimo, aš laukiu grįžtančio noro.

Turiu ir dar vieną žaislo preparatą. Mintyse buvo lapė, bet tie nuostabūs pūkuoti, skaičiuoti trukdantys siūlai viską sugadino – pritrūkau jų ir dabar bus šiaip padaras.

It is not the first time when I use such a yarn, when I hurt my fingers crocheting and still I don‘t learn the lesson. When you crochet, these puffs tangle up, unpicking is like a curse and what‘s the most important – you can‘t see previous stitches what makes precise counting almost impossible. I can‘t force myself to make a toy, cause I think, that it will end up being „not nice“. That‘s why as artists wait for the inspiration, now I am waiting my willingness to come back.

I have also a preparation of another toy. There was a fox in my mind, but that wonderful fluffy, preventing me to count stitches yarn messed up everything – I got short of it and now it is going to be simple creature instead of the fox.

Sėdžiu svajodama ir galvodama, ir laukdama grįžtančio noro

I‘m sitting here dreaming and thinking, and waiting for my returning willingness

Kur gyvena vaizduotė?/Where does imagination live?

Jau kelinta savaitė gerai neriasi, bet visai nesirašo. Vakarais pasiilgę vąšelio pirštai greitai "susišneka" su vaizduote ir kruopščiai neria žaislus, o galva, su visas jos kerteles užkimšusiais mokslais ir kasdieniais rūpesčiais, lieka nuošaly.

A few weeks passed and I crochet every day, but still struggle with my unwillingness to write. Every evening my fingers talk to my imagination while throroughly crocheting toys while my mind is kept separately - occupied with studies and daily stuff.

Kartais galvoju - o kur gyvena ta vaizduotė? Jei galvoje, tai kaip ji dar ten telpa, jei namo vis grįžtu su piktu bičių spiečiumi ant pečių? Kuo toliau, tuo sunkiau darosi suprasti iš pažiūros paprastus dalykus.

Sometimes I wonder - where does imagination live? If it lives in my head, how does it still fit there, when  I come back home with a beehive on my shoulders almost every day? The farther away, the harder it becomes to understand even simply looking things.

Anksčiau viskas tikrai buvo paprasčiau. Vaikas būdama, sugalvojau, kad vaizduotė gyvena ant blakstienų galiukų. Dieną ji miegodavo, o prieš užmiegant, geroje prieblandoje labai smarkiai prisimerkus, vaizduotė išlįsdavo į tą tirštą pilką orą ten piešdama dideles geltonas karūnas, spalvotus vaikiškus vežimėlius ir princeses su aukštakulniais bateliais. 

When I was a child, everything seemed easier. I thought that imagination lived on the tips of my eyelashes. It slept in the daytime and woke up in the evening before I went to sleep. When I squinted my eyes, imagination came out and painted golden crowns, colourful baby carriages and princesses with high heels in that grey darkness.

Ir.. tikriausiai norėjau ne tik pasvarstyt apie vaizduotę, bet ir ką nors papasakoti apie tą žaliomis kelnėmis apmautą ožiaragį ir jo globotoją barškuolį Saturną, bet, nepykit, visos mintys šį vakarą jau nutapsėjo kažkur savais takais. 

Labanakt. ★

And.. Well, yeah, I think I wanted not only to spout about imagination, but also to tell something about that capricorn in green pants and his rattling friend Saturn, but all my thoughts this evening already went on their own ways. 

Goodnight. ★