Wednesday, February 09, 2011

Apie tylą ir vabzdžius / About silence and bugs

Kaip būna tokia tamsi tamsa, kuri vadinama "Nors į akį durk", taip būna ir tokia tyli šaltos žiemos dienos tyla, pavadinama "Spengiančia". Magiška ir žavinti.

Mano mylima žiemiška daina

Tik kad reali eilinės žiemos dienos tyla yra visiškai be garso. Būna, taip įpranti prie jos, kad net nesuvoki, kaip prakeiktai tylu aplink. Kol jos nesujaukia koks nors vasariškas garsas, tokiu laiku skambantis nesveikai.

Kai gerai prišildai kambarį, namo sienose žiemoti įsitaisiusiems vabzdžiams susisuka galva ir kai kurie, sumąstę, kad jau pavasaris, išropoja į viešumą. Jei kokia musė pakankamai prasimankština, kad jau gali paskrist, jos zyzimas skamba taip nederamai, o erzina labiau, nei kai vasarą aplink galvą sukasi mažiausiai keturios.

Taip, taip, aš čia vis dar į temą rašau :). Apie žiemą atsirandančius vabzdžius.

As there is such a dark darkness, that is called "Pitch Darkness", there is also such a silent cold winter day's silence called "Tingling" (don't know if I use the right corresponding word). So magical and fascinating.

My beloved wintery song

Just the real ordinary winter's day is totally soundless. Sometimes you get so used to it, that you even do not perceive how damn silent it is all around. Untill some summery noise, sounding ill at this time of a year, disorders it.

When you heat up your room sufficiently, bugs that hibernate inside the walls go wooly-minded and some, thinking that it's spring already, crawl out. If a fly does enough of exercise so it can fly, it's buzzing sounds very inappropriately and annoys much more than at least four flies circling around your head in summer.

Aye aye, I’m still following what I’m writing. About bugs appearing in winter time.



Čia mano boružės ateiviškais veidukais ir žvaigždiškais siuvinėtais taškeliais, kurios kaip tikri normalūs vabzdžiai moka lipti siena vertikaliai arba žemyn galva lubomis (nes pilvuose įdėjau magnetus).

These are my ladybugs with alien looking faces and starry embroidered dots, that like all normal bugs are able to climb the wall vertically or upside down via ceiling (cause I put magnets in their bellies).




Jau vasario vidurys, todėl imu gaudyt kiekvieną saulės spindulį ar paukščio čirptelėjimą. "Amžinybė trunka labai ilgai, ypač pabaigoj." Taip ir su pavasario laukimu ;).

It’s already mid-February and I’m starting to hunt every little sunray or bird’s chirp. “Eternity lasts very long, especially in the end.” It’s the same with waiting for spring to come ;).

Thursday, February 03, 2011

Kaštonai/ Conkers

Užpraeitais metais, bevaikštinėdama po Zyplių dvaro parką Šakiuose, pririnkau kaštonų. Neneigsiu neneigsiu.. man sunku atsisveikinti su daiktais, todėl gera sauja tų kaštonų, pavadinta atseit dekoracija, gerus metus džiuvo ant stalo.

Two years ago during a walk in Zypliai manor house park in Šakiai I picked a handfull of conkers. I have to admit, saying "goodbye" to some stuff is not easy for me, so I kept that handfull of conkers on my table for more than a year. 


Galiausiai, kad nebebadytų akių, visi jie buvo suberti į dėžutę, kur ant jų užgriuvo visokių centų krūva, kai kažkur skubėdama norėjau ištuštinti kišenes. Vėliau dėžutės prisireikė ir kaštonai su centais prigulė ant lentynos. Dar vėliau centai buvo iškelti pas kiaulę taupyklę, nes pinigų gi negalima šitaip mėtyt. O kaštonai?

In the end I decided to put all conkers into a box. Some time later I spilled some coins on them (I was just in a hurry and wanted to empty my pockets.) However, after this I thought that I need a box and threw out conkers together with all coins onto a shelf. But later I put all coins to pig-money-box, because even coins are money and they shouldn't be thrown around the room. 
And what about conkers?


Jie ir vėl gyvena ant stalo :)
They moved back on my table :)

Naujame nertame krepšelyje.
In a newly crocheted basket.


Visi vėl blizgantys ir patenkinti.
All shiny and happy again.


O du iš jų net susiveikė akis, kepures, ir apsimetė kiškiais. 
Two of them even got eyes and hats and pretended to be bunnies.


Gudru :)
Smart :)

Šnabždasi kiškiai.
Whispering bunnies.

Tokia tad laiminga kaštonų istorijos pabaiga :)
Happy ending :)

* Atsiprašau už kiškių fotografijos nekokybę. Vakar fotografavau labai "po tamsėj".
* I apologise for bad quality of bunnies photos. Photos were taken yesterday's evening under insufficient light.