Wednesday, February 09, 2011

Apie tylą ir vabzdžius / About silence and bugs

Kaip būna tokia tamsi tamsa, kuri vadinama "Nors į akį durk", taip būna ir tokia tyli šaltos žiemos dienos tyla, pavadinama "Spengiančia". Magiška ir žavinti.

Mano mylima žiemiška daina

Tik kad reali eilinės žiemos dienos tyla yra visiškai be garso. Būna, taip įpranti prie jos, kad net nesuvoki, kaip prakeiktai tylu aplink. Kol jos nesujaukia koks nors vasariškas garsas, tokiu laiku skambantis nesveikai.

Kai gerai prišildai kambarį, namo sienose žiemoti įsitaisiusiems vabzdžiams susisuka galva ir kai kurie, sumąstę, kad jau pavasaris, išropoja į viešumą. Jei kokia musė pakankamai prasimankština, kad jau gali paskrist, jos zyzimas skamba taip nederamai, o erzina labiau, nei kai vasarą aplink galvą sukasi mažiausiai keturios.

Taip, taip, aš čia vis dar į temą rašau :). Apie žiemą atsirandančius vabzdžius.

As there is such a dark darkness, that is called "Pitch Darkness", there is also such a silent cold winter day's silence called "Tingling" (don't know if I use the right corresponding word). So magical and fascinating.

My beloved wintery song

Just the real ordinary winter's day is totally soundless. Sometimes you get so used to it, that you even do not perceive how damn silent it is all around. Untill some summery noise, sounding ill at this time of a year, disorders it.

When you heat up your room sufficiently, bugs that hibernate inside the walls go wooly-minded and some, thinking that it's spring already, crawl out. If a fly does enough of exercise so it can fly, it's buzzing sounds very inappropriately and annoys much more than at least four flies circling around your head in summer.

Aye aye, I’m still following what I’m writing. About bugs appearing in winter time.



Čia mano boružės ateiviškais veidukais ir žvaigždiškais siuvinėtais taškeliais, kurios kaip tikri normalūs vabzdžiai moka lipti siena vertikaliai arba žemyn galva lubomis (nes pilvuose įdėjau magnetus).

These are my ladybugs with alien looking faces and starry embroidered dots, that like all normal bugs are able to climb the wall vertically or upside down via ceiling (cause I put magnets in their bellies).




Jau vasario vidurys, todėl imu gaudyt kiekvieną saulės spindulį ar paukščio čirptelėjimą. "Amžinybė trunka labai ilgai, ypač pabaigoj." Taip ir su pavasario laukimu ;).

It’s already mid-February and I’m starting to hunt every little sunray or bird’s chirp. “Eternity lasts very long, especially in the end.” It’s the same with waiting for spring to come ;).

8 comments:

  1. labai gera idėja boružėlėms magnetukus įdėti :)

    ReplyDelete
  2. Ne super originali, bet ką daugiau su tais boružiais padarysi :).
    Smagu, kai žaidi su jom, ir artinant didesnę prie mažesnės, toji apsiverčia :D

    ReplyDelete
  3. gerai su tais magnetukais :) ir daina patiko man :)

    ReplyDelete
  4. Kaip tik islindo saule, kuri i musu langus dekingai spigina visa diena, kol nusiridena uz juros, islindo ir muse is kazkurio plyselio lange. Labai keistas garsas. Visai nepasiilgau :)

    ReplyDelete
  5. mano tėvų namuose virtuvės sienos medžiu kaltos, tai žiemą ten miega boružės :) kartais išropoja :) kažkada pririnko tėtis pilną mažą stiklainėlį jų, aišku po to paleidom atgal į urvelius žiemot :) Kažkada kolekcionavau viską kas susiję su boružėm :) tai šis įrašas toks nostalgiškas..ir malonus :)

    ReplyDelete
  6. Praeitą žiemą auginau musę. Didelę ir riebę. Ji prieš Kalėdas pabudo. Aš jos klausydavausi. Nes namie pas mus visada tylu... O ši istorija žavinga ir man patinka visa tai skaityti.

    ReplyDelete
  7. Kokios žavios boružėlės. Nesvarbu, kad su ateiviškais veidukais ir žvaigždiškais taškeliais - jos kaip tikros :)))

    ReplyDelete
  8. Galvojau, "nukvakusia" palaikysit, kad apie tokius dalykus rašau. O vat kiek prisiminimų sukėlė tos musės :))))

    ReplyDelete

Feel free to comment or ask about anything.
Want to exchange links? Just tell us!