Tuesday, March 01, 2011

Kur gyvena vaizduotė?/Where does imagination live?

Jau kelinta savaitė gerai neriasi, bet visai nesirašo. Vakarais pasiilgę vąšelio pirštai greitai "susišneka" su vaizduote ir kruopščiai neria žaislus, o galva, su visas jos kerteles užkimšusiais mokslais ir kasdieniais rūpesčiais, lieka nuošaly.

A few weeks passed and I crochet every day, but still struggle with my unwillingness to write. Every evening my fingers talk to my imagination while throroughly crocheting toys while my mind is kept separately - occupied with studies and daily stuff.


Kartais galvoju - o kur gyvena ta vaizduotė? Jei galvoje, tai kaip ji dar ten telpa, jei namo vis grįžtu su piktu bičių spiečiumi ant pečių? Kuo toliau, tuo sunkiau darosi suprasti iš pažiūros paprastus dalykus.

Sometimes I wonder - where does imagination live? If it lives in my head, how does it still fit there, when  I come back home with a beehive on my shoulders almost every day? The farther away, the harder it becomes to understand even simply looking things.

Anksčiau viskas tikrai buvo paprasčiau. Vaikas būdama, sugalvojau, kad vaizduotė gyvena ant blakstienų galiukų. Dieną ji miegodavo, o prieš užmiegant, geroje prieblandoje labai smarkiai prisimerkus, vaizduotė išlįsdavo į tą tirštą pilką orą ten piešdama dideles geltonas karūnas, spalvotus vaikiškus vežimėlius ir princeses su aukštakulniais bateliais. 

When I was a child, everything seemed easier. I thought that imagination lived on the tips of my eyelashes. It slept in the daytime and woke up in the evening before I went to sleep. When I squinted my eyes, imagination came out and painted golden crowns, colourful baby carriages and princesses with high heels in that grey darkness.


Ir.. tikriausiai norėjau ne tik pasvarstyt apie vaizduotę, bet ir ką nors papasakoti apie tą žaliomis kelnėmis apmautą ožiaragį ir jo globotoją barškuolį Saturną, bet, nepykit, visos mintys šį vakarą jau nutapsėjo kažkur savais takais. 

Labanakt. 

And.. Well, yeah, I think I wanted not only to spout about imagination, but also to tell something about that capricorn in green pants and his rattling friend Saturn, but all my thoughts this evening already went on their own ways. 

Goodnight. 


5 comments:

  1. koks mazutis grazutis ir dar su Saturnu:D

    ReplyDelete
  2. Nerealiai grazu :)Su kiekvienu darbu zaviuosi tavo vaizduote ir jos ikunijimu zaisluose :)

    ReplyDelete
  3. Ačiū. Jis toks labai vaikiškas.
    Tiesą sakant ožiaragį aš šiek tiek kitaip vaizdavausi, bet kad jis buvo skirtas mažam vaikiukui, tai ir nugalėjo vaikiški "dėsniai" :)

    ReplyDelete
  4. Aš vis galvojau galvojau, koks tas ožiaragis bus... Kai kuriem daiktam nėrimas nėra pats tinkamiausias būdas :). Bet rageliai tai super!

    ReplyDelete
  5. Puikus!!!As suzaveta!Ir visai ne 'vaikiskas'!Spalvos tokios pavasariskos,ragai nerealus, uodega ant kurios atsiremia irgi!
    P.S.:nu niekaip nesuprantu,prenumeravus Jusu dueto blogo naujienas,o jos niekad neateina.Hmm..Sitiek grozybiu praleidziu :D

    ReplyDelete

Feel free to comment or ask about anything.
Want to exchange links? Just tell us!