I wanted to publish this post a week ago. But then I thought I‘d finish it so that I could show you today a new toy. But I cannot. Because I‘m unable to finish it. Just don‘t think, please, that I‘m not doing anything – I am being nervous and suffering torments. I have a picture and I have yarn, and I have almost the whole toy finished – just legs and tale are missing, but I don‘t have willingness. Rita asked „Where does the imagination live?“, and now I am asking „Where the hell is my willingness hiding?“.
Įtariu, žinau, kas kaltas, kad jau kelinta savaitė nenoriu į rankas paimti vąšelio. Šitas gražus pūkuotų siūlų debesiukas-parazitas!
I believe I know whose fault it is that I can‘t take a hook in my arms. This beautiful fluffy yarn cloud-parasite!
Ne pirmą kartą tokius naudoju, prasibadau kiaurai pirštus nerdama ir vis vien nepasimokau. Neriant tie pūkučiai kimba, ardyt išvis prakeikimas, o svarbiausia, nesimato prieš tai buvusių akių ir neišeina tiksliai skaičiuoti. Negaliu per prievartą daryti žaislo, nes manau, kad tada jis „negražus“ bus, todėl dabar kaip menininkai kad laukia įkvėpimo, aš laukiu grįžtančio noro.
Turiu ir dar vieną žaislo preparatą. Mintyse buvo lapė, bet tie nuostabūs pūkuoti, skaičiuoti trukdantys siūlai viską sugadino – pritrūkau jų ir dabar bus šiaip padaras.
It is not the first time when I use such a yarn, when I hurt my fingers crocheting and still I don‘t learn the lesson. When you crochet, these puffs tangle up, unpicking is like a curse and what‘s the most important – you can‘t see previous stitches what makes precise counting almost impossible. I can‘t force myself to make a toy, cause I think, that it will end up being „not nice“. That‘s why as artists wait for the inspiration, now I am waiting my willingness to come back.
I have also a preparation of another toy. There was a fox in my mind, but that wonderful fluffy, preventing me to count stitches yarn messed up everything – I got short of it and now it is going to be simple creature instead of the fox.
Sėdžiu svajodama ir galvodama, ir laukdama grįžtančio noro
I‘m sitting here dreaming and thinking, and waiting for my returning willingness
man tos keturios kojos i viena vieta sudetos labai tinka :)
ReplyDeletečia galbūt pavasaris kaltas :/ pati turiu, mintyse stipriai save paspardyti, kad eičiau dirbti :)ech :)
ReplyDeleteO aš džiaugiuosi, kad čia man ne darbas, o šiaip gyvenimo džiaugsmas, tai galiu sau leisti ir palaukti noro. Nors šįkart įsipareigojimas truputį pagaliuku vis bado ir primena apie save...
ReplyDeletemanuoju atveju ir darbas, ir gyvenimo džiaugsmas :) du - viename, taip sakant :)) savanaudiškais tikslais, truputį, linkiu, kad noras greitai ateitų , nes vis įkišu nosį ir taip džiaugiuosi, kokią istoriją ir veikėją naują čia suradusi :)
ReplyDelete