Augintiniai/Pets

Iki vasaros balkone išaugo du balandžiai ir trys kregždžiukai. Ir išskrido.

During spring and summer two piggeons and three martin birds grew up in my balcony. And they flew away, like all the birds do.

Kad nelikčiau be nieko, užsiveisiau balkoninių kiaulių. Garantuotai neišskris :)

I did not want be be alone, so I'd got some pigs to live in the balcony. They will never fly away, I'm sure :)

Prašom apžiūrėti naujus augintinius:

My new pets:

Blondinė mėlynakė degloji.

Black blue eyed blondie.

Rausvoji vietnamietiškoji (mąstytoja iš praeito įrašo):

Pink vietnamese pig (thinking pig from the last post):

Abi kartu:
Both pigs together:

P.S. dvi kiaulaitės dar slapstosi. Laukite tęsinio.

P.S. Two pigs are still hiding. To be continued....

Begalvojant.../While thinking...

..gali ateiti nemažai gerų minčių.

..some really good ideas can come to your head.

Apie naujienas / About news

Spauskite čia, kad skaitymą pradėtumėt gražia daina :)

Click here to start reading with a beautiful song :)

Kas naujo? Panašu, kad nieko :). Viskas tas pats, žinoma ir nuolat kartojasi:

* kad ir kaip lėtai pavasaris ėjo, viskas pražydo ir išsprogo vis vien netikėtai;

* ką bedarytum, vis vien nori, kad būtų kiek kitaip;

* kuo daugiau dirbi, tuo daugiau spėji;

* dovanot smagu;

* Ly padarė dar vieną žaislą.

What's new? It seems like there's nothing new :). Everything is the same, well known and reapeats constantly:

* however slow coming was spring, still everything burst into bloom unexpectedly;

* whatever you do, you still want everything to be a bit different;

* the more you work, the more you manage to do;

* it is fun to give presents;

* Ly made another toy.


Su guminiais batais ir jūreiviškais marškinėliais su kišene.
With boots and sailor shirt with a pocket.


Su taškuotais šortais.
With polka dot shorts.


Uodegytei prakišti šortuose yra skylutė :)
There's a hole in the shorts for the tail :)


Balerina
Ballerina

Ir maišelis.
And a bag to put everything in.



Paprastas, bet man labai mielas. Tai vat, kai gyveni vis mažiau dalykų būna "naujienos" :), bet vis vien atsiranda kasdien, kas stebina ir žavi.

A simple one, but very cute to me. So, you meet less "news" each day while you live :), but still everyday appears something that fascinates.

Anos įtaka baltajam tigrui / Anna's influence over the white tiger

Noras grįžo beskaitant kaip, susigadinusi gyvenimą, Ana Arkadjevna lenda po traukiniu. Priėjau pastraipos galą, užverčiau knygą, pasiėmiau tigro detales ir pabaigiau jį be jokių dramų, kančių ar stebuklų. Bet tai nereiškia, kad rezultatas negražus ;)

Willingness returned while I was reading how Anna Arkadyevna after messing up her life was jumping under the train. I read until the end of the paragraph, closed the book, took the tiger parts and finished it without any dramas, tortures or magic. But it doesn’t mean that the result isn’t beautiful ;)

Kietai įmigęs baltasis tigras

White tiger sleeping tightly

Sveiki

Hi

Pamečiau norą / I've lost my willingness

Šį įrašą norėjau padaryti jau prieš savaitę. Bet galvojau, susiimsiu ir jau šiandien galėsiu pasirodyt naują žaislą. Bet negaliu. Nes niekaip nebaigiu. Negalvokit tik, prašau, kad nieko neveikiu – aš nervinuosi ir kenčiu. Turiu ir piešinuką nusibraižiusi, ir siūlus nusipirkusi, ir net beveik visą pabaigtą – trūksta tik kojų ir uodegos, bet neturiu noro. Rita klausė „Kur gyvena vaizduotė?“, o aš dabar klausiu „Kur po velnių pasislepia noras?“.

I wanted to publish this post a week ago. But then I thought I‘d finish it so that I could show you today a new toy. But I cannot. Because I‘m unable to finish it. Just don‘t think, please, that I‘m not doing anything – I am being nervous and suffering torments. I have a picture and I have yarn, and I have almost the whole toy finished – just legs and tale are missing, but I don‘t have willingness. Rita asked „Where does the imagination live?“, and now I am asking „Where the hell is my willingness hiding?“.

Įtariu, žinau, kas kaltas, kad jau kelinta savaitė nenoriu į rankas paimti vąšelio. Šitas gražus pūkuotų siūlų debesiukas-parazitas!

I believe I know whose fault it is that I can‘t take a hook in my arms. This beautiful fluffy yarn cloud-parasite!

Ne pirmą kartą tokius naudoju, prasibadau kiaurai pirštus nerdama ir vis vien nepasimokau. Neriant tie pūkučiai kimba, ardyt išvis prakeikimas, o svarbiausia, nesimato prieš tai buvusių akių ir neišeina tiksliai skaičiuoti. Negaliu per prievartą daryti žaislo, nes manau, kad tada jis „negražus“ bus, todėl dabar kaip menininkai kad laukia įkvėpimo, aš laukiu grįžtančio noro.

Turiu ir dar vieną žaislo preparatą. Mintyse buvo lapė, bet tie nuostabūs pūkuoti, skaičiuoti trukdantys siūlai viską sugadino – pritrūkau jų ir dabar bus šiaip padaras.

It is not the first time when I use such a yarn, when I hurt my fingers crocheting and still I don‘t learn the lesson. When you crochet, these puffs tangle up, unpicking is like a curse and what‘s the most important – you can‘t see previous stitches what makes precise counting almost impossible. I can‘t force myself to make a toy, cause I think, that it will end up being „not nice“. That‘s why as artists wait for the inspiration, now I am waiting my willingness to come back.

I have also a preparation of another toy. There was a fox in my mind, but that wonderful fluffy, preventing me to count stitches yarn messed up everything – I got short of it and now it is going to be simple creature instead of the fox.

Sėdžiu svajodama ir galvodama, ir laukdama grįžtančio noro

I‘m sitting here dreaming and thinking, and waiting for my returning willingness

Kur gyvena vaizduotė?/Where does imagination live?

Jau kelinta savaitė gerai neriasi, bet visai nesirašo. Vakarais pasiilgę vąšelio pirštai greitai "susišneka" su vaizduote ir kruopščiai neria žaislus, o galva, su visas jos kerteles užkimšusiais mokslais ir kasdieniais rūpesčiais, lieka nuošaly.

A few weeks passed and I crochet every day, but still struggle with my unwillingness to write. Every evening my fingers talk to my imagination while throroughly crocheting toys while my mind is kept separately - occupied with studies and daily stuff.

Kartais galvoju - o kur gyvena ta vaizduotė? Jei galvoje, tai kaip ji dar ten telpa, jei namo vis grįžtu su piktu bičių spiečiumi ant pečių? Kuo toliau, tuo sunkiau darosi suprasti iš pažiūros paprastus dalykus.

Sometimes I wonder - where does imagination live? If it lives in my head, how does it still fit there, when  I come back home with a beehive on my shoulders almost every day? The farther away, the harder it becomes to understand even simply looking things.

Anksčiau viskas tikrai buvo paprasčiau. Vaikas būdama, sugalvojau, kad vaizduotė gyvena ant blakstienų galiukų. Dieną ji miegodavo, o prieš užmiegant, geroje prieblandoje labai smarkiai prisimerkus, vaizduotė išlįsdavo į tą tirštą pilką orą ten piešdama dideles geltonas karūnas, spalvotus vaikiškus vežimėlius ir princeses su aukštakulniais bateliais. 

When I was a child, everything seemed easier. I thought that imagination lived on the tips of my eyelashes. It slept in the daytime and woke up in the evening before I went to sleep. When I squinted my eyes, imagination came out and painted golden crowns, colourful baby carriages and princesses with high heels in that grey darkness.

Ir.. tikriausiai norėjau ne tik pasvarstyt apie vaizduotę, bet ir ką nors papasakoti apie tą žaliomis kelnėmis apmautą ožiaragį ir jo globotoją barškuolį Saturną, bet, nepykit, visos mintys šį vakarą jau nutapsėjo kažkur savais takais. 

Labanakt. ★

And.. Well, yeah, I think I wanted not only to spout about imagination, but also to tell something about that capricorn in green pants and his rattling friend Saturn, but all my thoughts this evening already went on their own ways. 

Goodnight. ★

Apie tylą ir vabzdžius / About silence and bugs

Kaip būna tokia tamsi tamsa, kuri vadinama "Nors į akį durk", taip būna ir tokia tyli šaltos žiemos dienos tyla, pavadinama "Spengiančia". Magiška ir žavinti.

Mano mylima žiemiška daina

Tik kad reali eilinės žiemos dienos tyla yra visiškai be garso. Būna, taip įpranti prie jos, kad net nesuvoki, kaip prakeiktai tylu aplink. Kol jos nesujaukia koks nors vasariškas garsas, tokiu laiku skambantis nesveikai.

Kai gerai prišildai kambarį, namo sienose žiemoti įsitaisiusiems vabzdžiams susisuka galva ir kai kurie, sumąstę, kad jau pavasaris, išropoja į viešumą. Jei kokia musė pakankamai prasimankština, kad jau gali paskrist, jos zyzimas skamba taip nederamai, o erzina labiau, nei kai vasarą aplink galvą sukasi mažiausiai keturios.

Taip, taip, aš čia vis dar į temą rašau :). Apie žiemą atsirandančius vabzdžius.

As there is such a dark darkness, that is called "Pitch Darkness", there is also such a silent cold winter day's silence called "Tingling" (don't know if I use the right corresponding word). So magical and fascinating.

My beloved wintery song

Just the real ordinary winter's day is totally soundless. Sometimes you get so used to it, that you even do not perceive how damn silent it is all around. Untill some summery noise, sounding ill at this time of a year, disorders it.

When you heat up your room sufficiently, bugs that hibernate inside the walls go wooly-minded and some, thinking that it's spring already, crawl out. If a fly does enough of exercise so it can fly, it's buzzing sounds very inappropriately and annoys much more than at least four flies circling around your head in summer.

Aye aye, I’m still following what I’m writing. About bugs appearing in winter time.

Čia mano boružės ateiviškais veidukais ir žvaigždiškais siuvinėtais taškeliais, kurios kaip tikri normalūs vabzdžiai moka lipti siena vertikaliai arba žemyn galva lubomis (nes pilvuose įdėjau magnetus).

These are my ladybugs with alien looking faces and starry embroidered dots, that like all normal bugs are able to climb the wall vertically or upside down via ceiling (cause I put magnets in their bellies).

Jau vasario vidurys, todėl imu gaudyt kiekvieną saulės spindulį ar paukščio čirptelėjimą. "Amžinybė trunka labai ilgai, ypač pabaigoj." Taip ir su pavasario laukimu ;).

It’s already mid-February and I’m starting to hunt every little sunray or bird’s chirp. “Eternity lasts very long, especially in the end.” It’s the same with waiting for spring to come ;).

Kaštonai/ Conkers

Užpraeitais metais, bevaikštinėdama po Zyplių dvaro parką Šakiuose, pririnkau kaštonų. Neneigsiu neneigsiu.. man sunku atsisveikinti su daiktais, todėl gera sauja tų kaštonų, pavadinta atseit dekoracija, gerus metus džiuvo ant stalo.

Two years ago during a walk in Zypliai manor house park in Šakiai I picked a handfull of conkers. I have to admit, saying "goodbye" to some stuff is not easy for me, so I kept that handfull of conkers on my table for more than a year. 

Galiausiai, kad nebebadytų akių, visi jie buvo suberti į dėžutę, kur ant jų užgriuvo visokių centų krūva, kai kažkur skubėdama norėjau ištuštinti kišenes. Vėliau dėžutės prisireikė ir kaštonai su centais prigulė ant lentynos. Dar vėliau centai buvo iškelti pas kiaulę taupyklę, nes pinigų gi negalima šitaip mėtyt. O kaštonai?

In the end I decided to put all conkers into a box. Some time later I spilled some coins on them (I was just in a hurry and wanted to empty my pockets.) However, after this I thought that I need a box and threw out conkers together with all coins onto a shelf. But later I put all coins to pig-money-box, because even coins are money and they shouldn't be thrown around the room. 

And what about conkers?

Jie ir vėl gyvena ant stalo :)

They moved back on my table :)

Naujame nertame krepšelyje.
In a newly crocheted basket.

Visi vėl blizgantys ir patenkinti.
All shiny and happy again.

O du iš jų net susiveikė akis, kepures, ir apsimetė kiškiais. 

Two of them even got eyes and hats and pretended to be bunnies.

Gudru :)
Smart :)

Šnabždasi kiškiai.

Whispering bunnies.

Tokia tad laiminga kaštonų istorijos pabaiga :)

Happy ending :)

* Atsiprašau už kiškių fotografijos nekokybę. Vakar fotografavau labai "po tamsėj".

* I apologise for bad quality of bunnies photos. Photos were taken yesterday's evening under insufficient light.

Aukštyn kojom/ Upside down

Kabančios pilkos kojos. Ilgos ir tingios. Baltos pūkuotos kelnaitės, užtemptos ant išpūsto pilvuko ir juodos blizgos sagos, skirtos prilaikyti petnešoms. Tikriausiai čia koks miegalius sapnuodamas kadaruoja danguj. 

Long grey legs. Hanging lazy. Fluffy white panties put onto a round tummy and shiny black buttons to hold the braces. This should be some sleepyhead flying through the sky in his dreams.

Ups..^__^

Oops ^__^

Apverčiam.

Reverse.

Ateivis, pasivertęs avimi ir apsivilkęs kiškio kostiumą?

UFO, who unsuccessfully tried to turn him into a sheep, wearing a rabbit costume?

Ufff... čia tik keistas kiškis :) Ką tik išsprūdo man iš rankų ir jau nebėr :)

Whooh.. this is only a strange bunny. He just just ran away from me.